Sapnai šimtmečius žavėjo žmonių vaizduotę, dažnai jie buvo laikomi portalais į pasąmonę arba dieviškais pranešimais. Kelios istorinės asmenybės yra pasakojusios apie sapnus, kurie suvaidino lemiamą vaidmenį jų gyvenime ar net turėjo įtakos istorijos eigai. Panagrinėkime kai kuriuos iš šių garsių ir reikšmingų sapnų.
1. Archimedo „Eurekos akimirka” (III a. pr. m. e.):
Archimedas, senovės graikų matematikas, esą sapnavo sapną, kuris įkvėpė jį sukurti plūdrumo principą. Sapne jis stebėjo, kaip įeidamas į vonią perpilamas vanduo, todėl suvokęs šį principą sušuko: „Eureka!” (radau).
2. Martino Liuterio Kingo jaunesniojo kalba „Aš turiu svajonę” (1963 m.):
Martino Liuterio Kingo jaunesniojo kultinę kalbą „Aš turiu svajonę” iš dalies įkvėpė sapnai. Sapne jis matė rasinės lygybės ir harmonijos viziją, kuri buvo galinga paskata jo vadovavimui judėjimui už pilietines teises.
3. Paul McCartney „Yesterday” (1964 m.):
Pranešama, kad garsiosios „The Beatles” dainos „Yesterday” melodija Pauliui McCartney atėjo sapne. Jis atsibudo su melodija galvoje ir iš pradžių manė, kad nesąmoningai ją plagijavo, nes ji jam buvo pažįstama. Šis sapnas galiausiai paskatino sukurti vieną iš daugiausiai dainų istorijoje.
4. Alberto Einšteino reliatyvumo teorija (1905 m.):
Teigiama, kad Albertas Einšteinas reliatyvumo teoriją iš dalies sukūrė sapne. Sapne jis stebėjo įelektrintas karves ir suprato laiko dilatacijos sąvoką. Šis sapnas buvo svarbus formuluojant jo novatoriškas mokslines teorijas.
5. Napoleono sapnas prieš Austerlico mūšį (1805 m.):
Sakoma, kad naktį prieš Austerlico mūšį Napoleonas Bonapartas sapnavo ryškų sapną, kuriame matė virš mūšio lauko sklendžiantį pergalingą erelį. Priėmęs tai kaip teigiamą ženklą, jis vedė prancūzų pajėgas į lemiamą pergalę.
6. Dekarto sapnas apie matematinę tvarką (1619 m.):
René Descartes’as, prancūzų filosofas ir matematikas, turėjo keletą sapnų, kurie, jo manymu, atskleidė visatos paslaptis. Šie sapnai paskatino jį sukurti Dekarto koordinačių sistemą, padariusią didelę įtaką šiuolaikinei matematikai.
7. Mary Shelley „Frankenšteinas” (1816 m.):
Mary Shelley klasikinis romanas „Frankenšteinas” atsirado iš sapno. 1816 m. vasarą sapne ji matė, kaip mokslininkas atgaivina lavoną. Šis sapnas tapo jos novatoriško mokslinės fantastikos kūrinio pagrindu.
8. Abraomo Linkolno nužudymo sapnas (1865 m.):
Likus kelioms dienoms iki nužudymo Abraomas Linkolnas, kaip pranešama, sapnavo savo paties mirtį. Sapne jis matė laidotuves Baltuosiuose rūmuose, kurias interpretavo kaip perspėjimą apie savo tragišką likimą.
Šie istoriniai pavyzdžiai pabrėžia, kad sapnai gali daryti didžiulę įtaką žmonėms, formuoti jų kūrybiškumą, sprendimų priėmimą ir kai kuriais atvejais pakeisti istorijos eigą. Daugiau apie sapnus skaitykite sapnininke ekus. Jie išryškina daugialypę sapnų, kaip įkvėpimo, įžvalgos, o kartais ir nuojautos, prigimtį.
