Šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje vienas dokumentas įgauna vis didesnę reikšmę – energinio naudingumo sertifikatas. Nors daugeliui jis vis dar atrodo kaip papildoma biurokratinė kliūtis, realybėje šis dokumentas gali sutaupyti arba kainuoti tūkstančius eurų. https://sertifikatas123.lt – vienas iš patikimų šaltinių, teikiančių išsamią informaciją apie energinio naudingumo sertifikavimo procesą ir jo svarbą.
Energinio naudingumo klasės: abėcėlė, kurią verta išmokti
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pastatai klasifikuojami pagal energinį naudingumą nuo A++ (aukščiausia) iki G (žemiausia) klasės. Ši klasifikacija atspindi, kiek energijos sunaudojama vienam kvadratiniam metrui per metus.
Šios klasės skiriasi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai:
- A++ klasė – itin energiškai efektyvūs, beveik nulinės energijos pastatai (< 20 kWh/m²)
- A klasė – labai energiškai efektyvūs pastatai (20-50 kWh/m²)
- B klasė – energiškai efektyvūs pastatai (50-80 kWh/m²)
- C klasė – vidutinio energinio efektyvumo pastatai (80-120 kWh/m²)
- D klasė – žemesnio nei vidutinio energinio efektyvumo pastatai (120-160 kWh/m²)
- E klasė – neefektyvūs pastatai (160-200 kWh/m²)
- F klasė – labai neefektyvūs pastatai (200-240 kWh/m²)
- G klasė – ypač neefektyvūs pastatai (> 240 kWh/m²)
Kas tai reiškia praktiškai? 60 kv.m butas G klasės name šildymo sezono metu gali pareikalauti 180-220 eurų per mėnesį vien šildymui, kai tuo tarpu toks pat butas A klasės name – vos 30-50 eurų.
Energinis efektyvumas – tai ne tik šildymo sąskaitos
Dažnai energinis efektyvumas siejamas tik su šildymo išlaidomis, tačiau jo įtaka yra daug platesnė:
- Nekilnojamojo turto vertė Tyrimai rodo, kad aukštesnės energinės klasės būstai kainuoja vidutiniškai 10-25% brangiau nei žemesnės klasės analogai toje pačioje vietovėje.
- Turto likvidumas Aukštesnės energinės klasės būstai parduodami vidutiniškai 30-40% greičiau nei žemesnės klasės būstai.
- Finansavimo sąlygos Kai kurie bankai siūlo palankesnes būsto paskolų sąlygas energiškai efektyviems būstams – žemesnes palūkanas ar ilgesnį paskolos terminą.
- Komfortas ir sveikata Energiškai efektyvūs būstai pasižymi stabilesne temperatūra, mažesniu skersvėjų, geresne garso izoliacija ir oro kokybe.
- Aplinkosauginis aspektas Mažesnės energijos sąnaudos reiškia mažesnį CO₂ pėdsaką ir mažesnį poveikį klimato kaitai.
Renovacija: išlaidos ar investicija?
Daugelis būsto savininkų susiduria su dilema – ar verta investuoti į būsto energinio efektyvumo didinimą? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių, tačiau dažniausiai tai ekonomiškai pagrįsta investicija.
Įprasta Lietuvos daugiabučių namų renovacija kainuoja vidutiniškai 150-250 eurų/kv.m, priklausomai nuo darbų apimties ir pastato būklės. Tačiau ši investicija leidžia:
- Sumažinti šildymo išlaidas 50-70%
- Padidinti būsto vertę 15-25%
- Prailginti pastato eksploatacinį laikotarpį 25-30 metų
- Pagerinti gyvenimo komfortą
Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, vidutinė renovacijos investicija atsiperka per 12-15 metų vien dėl sutaupytos energijos. Įvertinus nekilnojamojo turto vertės padidėjimą, šis laikotarpis sutrumpėja iki 8-10 metų.
Energinio naudingumo sertifikatas: kas jame pateikiama
Energinio naudingumo sertifikatas – tai ne tik raidė, nurodanti pastato klasę. Jame pateikiama išsami informacija, naudinga būsto savininkui:
- Pastato energinio naudingumo klasė
- Šiluminės energijos sąnaudos šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui
- Atsinaujinančios energijos dalis bendrame energijos balanse
- Šilumos nuostoliai per atskiras pastato konstrukcijas (sienas, stogą, langus)
- CO₂ emisijos
- Rekomendacijos energiniam efektyvumui didinti
- Ekonominis įvairių energinio efektyvumo priemonių įvertinimas
Šis dokumentas tampa vertingu įrankiu planuojant būsto atnaujinimą, nes leidžia identifikuoti silpniausias vietas ir prioritetizuoti investicijas.
Įstatyminiai reikalavimai: ką būtina žinoti
Nuo 2017 metų Lietuvoje galioja reikalavimas, kad parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą, būtina pateikti energinio naudingumo sertifikatą. Šis reikalavimas taikomas tiek gyvenamiesiems, tiek komerciniams pastatams.
Nepateikus sertifikato, pardavėjui ar nuomotojui gali būti taikomos administracinės baudos, o sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Sertifikatas galioja 10 metų, jei per tą laiką nebuvo atlikta esminių pastato pakeitimų.
Europos Sąjungos direktyvos numato, kad ateityje reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui tik griežtės. Jau dabar planuojama, kad nuo 2028 metų bus ribojama galimybė parduoti ar išnuomoti F-G klasės būstus be renovacijos plano.
Valstybės parama: kaip gauti finansavimą
Energinio efektyvumo didinimas reikalauja investicijų, tačiau valstybė siūlo įvairias paramos programas:
- Daugiabučių namų atnaujinimo programa Valstybė kompensuoja 30% renovacijos išlaidų, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams – iki 100%. Papildomai kompensuojamos projekto parengimo ir administravimo išlaidos.
- Individualių namų modernizavimo programa Teikiamos subsidijos šildymo sistemų modernizavimui, langų keitimui, šiltinimui. Kompensacija siekia iki 30% tinkamų finansuoti išlaidų.
- Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo programa Subsidijos saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, biomasės katilams. Kompensacija siekia iki 50% įrangos ir įrengimo išlaidų.
Norint pasinaudoti šiomis programomis, būtina sekti informaciją apie paraiškų priėmimo terminus ir kruopščiai pasiruošti reikalingus dokumentus.
Praktiniai patarimai būsto savininkams
Net neturint didelių lėšų, galima pagerinti būsto energinį efektyvumą:
- Nedidelės investicijos, didelis poveikis Langų ir durų sandarinimas, radiatorių reflektorių įrengimas, termostatinių ventilių montavimas gali sumažinti šilumos nuostolius 10-15%.
- Šildymo sistemos optimizavimas Šildymo sistemos balansavimas, nuorinimas, išmaniųjų termostatų įrengimas gali pagerinti sistemos efektyvumą iki 20%.
- Individualūs sprendimai Skirtingos patalpos gali turėti skirtingus šildymo režimus – miegamuosiuose pakanka 18°C, kai svetainėje reikia 21°C.
- Kasdienis elgesys Teisingas patalpų vėdinimas (trumpas intensyvus vėdinimas vietoj ilgalaikio langų pravėrimo), racionalus karšto vandens naudojimas, energiją taupančių buitinių prietaisų naudojimas – visa tai gali sumažinti energijos sąnaudas 10-15%.
Ateities tendencijos: ko tikėtis
Energinis efektyvumas taps dar svarbesniu faktoriumi nekilnojamojo turto rinkoje. Europos Sąjungos strategija numato, kad iki 2050 metų visi pastatai turėtų pasiekti beveik nulinės energijos standartą.
Technologijų srityje tikimasi proveržio atsinaujinančios energijos integracijos, išmaniųjų energijos valdymo sistemų ir naujų izoliacinių medžiagų srityse. Tai leis dar labiau sumažinti pastatų energijos sąnaudas.
Pasirinkimas aiškus – investuoti į energinį efektyvumą dabar ir mėgautis mažesnėmis sąskaitomis bei didesne turto verte ateityje, arba mokėti vis didėjančias sumas už energiją ir stebėti, kaip mažėja neefektyvaus būsto vertė. Racionalus būsto savininkas visada renkasi pirmąjį variantą.
