Gyvename laikais, kai pinigai yra pikseliai ekrane, akcijos – kodai serveryje, o net menas parduodamas kaip skaitmeninis failas. Tokiame kontekste idėja nusipirkti fizinį metalo gabalėlį ir dėti jį į seifą skamba beveik archaiškai. Ir vis dėlto – būtent dabar investicijos į fizinius metalus pasiekė istorines aukštumas. Kažkas čia nesusiveda, arba nesusiveda visai kitaip, nei tikimės.
Argumentai prieš: kodėl skeptikai sakosi teisūs
Skeptikų pozicija turi logiką.
Fizinis metalas neduoda dividendų ir palūkanų. Jis tiesiog guli ir nieko nedaro – skirtingai nei akcijos, kurios generuoja pelną, ar nekilnojamasis turtas, kuris neša nuomos pajamas. Iš grynai finansinės perspektyvos tai „miręs” kapitalas.
Saugojimas kainuoja. Seifas, draudimas, transportavimas – tai kaštai, kurių nėra, jei investuojate į ETF ar kriptovaliutas. Per dešimtmetį saugojimo išlaidos gali „suvalgyti” dalį grąžos.
Pardavimas reikalauja pastangų. Negalite vienu paspaudimu parduoti aukso luito trečią valandą nakties – turite fiziškai nuvežti jį supirkėjui, pateikti sertifikatą, laukti apmokėjimo. Palyginimui, „Bitcoin” parduodamas per 30 sekundžių.
Argumentai už: kodėl fizinis metalas vis dėlto laimi
Tačiau yra kita monetos pusė – ir ji svaresnė nei atrodo.
Joks trečiasis asmuo. Tai bene stipriausias argumentas. Jūsų banko sąskaita priklauso bankui – jis gali ją įšaldyti, apriboti, nuskaičiuoti mokesčius. Jūsų akcijų portfelis egzistuoja brokerio serveryje – jei brokeris bankrutuoja, prasideda ilgas turto atgavimo procesas. Net kriptovaliutos biržoje priklauso nuo platformos saugumo.
Fizinis aukso luitas jūsų seife priklauso tik jums. Niekas negali jo įšaldyti, sankcionuoti ar prarasti dėl serverio gedimo.
Tūkstantmečių patikimumas. Investicinio aukso kaina šiandien yra maždaug 125 eurų už gramą. Prieš 5 000 metų aukso gabalėlis taip pat buvo vertingas. Prieš 500 metų – irgi. Prieš 50 metų – irgi. Joks kitas turtas neturi tokios istorinės validacijos. Doleriai egzistuoja 250 metų. Euro – 25 metus. „Bitcoin” – 17 metų. Auksas – visą užrašytą žmonijos istoriją.
Krizės testas. 2008-aisiais, kai bankų sistema stojo ant ribos, auksas buvo vienas iš nedaugelio aktyvų, kuris augo. 2020-aisiais, pandemijos pradžioje – ta pati istorija. 2022-aisiais, geopolitiniame chaose – vėl. Fizinis metalas yra „anti-krizinis” turtas ne teoriškai, o empiriškai.
Sidabras: papildomas matmuo
Dažnai pamirštama, kad sidabro kaina turi dar vieną dimensiją – pramoninę paklausą. Auksas yra beveik grynai investicinis ir juvelyrinis metalas. Sidabras – ne. Daugiau nei pusė visos sidabro gamybos keliauja į pramonę: elektronika, saulės moduliai, medicina. Tai reiškia, kad sidabro kaina turi „grindis” – net jei investuotojai pasitrauktų, pramoninė paklausa neleistų kainai nukristi žemiau tam tikro lygio.
Šis dualumas – investicinis plius pramoninis – daro sidabrą unikaliu turtu, neturinčiu tikslaus analogo skaitmeniniame pasaulyje.
Hibridas: protingiausias atsakymas
Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. Fiziniai metalai nėra atsakymas į viską, ir jų turėjimas nereiškia, kad reikia atsisakyti skaitmeninių instrumentų. Protingiausias investuotojas naudoja abu pasaulius:
Skaitmenines priemones – greitam kapitalo judėjimui, diversifikacijai, pajamų generavimui. Fizinius metalus – kaip pamatą, ant kurio viskas stovi. Draudimą nuo scenarijų, kurių niekas neplanuoja, bet kurie reguliariai įvyksta.
Koks procentas turėtų būti fiziniuose metaluose? Klasikinė rekomendacija – 5–15 proc. viso turto. Bet po kiekvienos krizės vis daugiau žmonių tą skaičių padidina.
Atsakymas, kuris iš tikrųjų nustebino
Pradėjau šį straipsnį kaip skeptikas. Baigiu jį su klausimu: jei fizinis metalas yra atgyvena – kodėl centriniai bankai, turintys geriausius analitikus pasaulyje, jo perka daugiau nei bet kada per pastaruosius penkis dešimtmečius?
Galbūt atgyvena yra ne metalas. Galbūt atgyvena yra tikėjimas, kad skaitmeniniai pikseliai ekrane visada bus verti tiek, kiek rodo.
