Aukštaitija – vienas tankiausiai ežerais nusėtų Lietuvos regionų. Vien Aukštaitijos nacionaliniame parke jų priskaičiuojama per šimtą dvidešimt, o kai kurie sujungti natūraliomis protakomis, leidžiančiomis keliauti iš vieno vandens telkinio į kitą. Tačiau prieš pirmą kelionę pravartu žinoti keletą praktinių dalykų, kurie padės išvengti dažnų naujokų klaidų.
Kada vykti: sezonas trumpesnis nei atrodo
Formaliai vasaros sezonas Aukštaitijoje trunka nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos, tačiau geriausias laikas priklauso nuo to, ko ieškote. Birželio pradžioje vanduo dar vėsokas, bet gamta žaliausia ir žmonių mažiausiai. Liepos vidurys – pikas: šilta, bet populiariose vietose gali būti sunku rasti laisvą stovyklavietę. Rugpjūčio pabaiga siūlo šiltą vandenį ir jau retėjančias turistų gretas.
Savaitės viduryje bet kuriuo metu rasite daugiau ramybės nei savaitgaliais. Jei turite galimybę planuoti lanksčiai, trečiadienis–ketvirtadienis yra ideali kombinacija.
Populiariausi ežerai ir jų charakteris
Kiekvienas ežeras turi savo nuotaiką. Lūšių ežeras garsėja skaidrumu – kai kuriose vietose dugnas matomas kelių metrų gylyje. Tauragnas – giliausias Lietuvoje, traukiantis nardytojus ir mėgstančius šaltesnį vandenį. Baluošas išsiskiria salomis: septynios salos, iš kurių viena turi savo ežerėlį – tikras geografinis kuriozas.
Mažiau žinomi ežerai, tokie kaip Almajo ar Šakarvų, siūlo beveik laukinę patirtį. Čia retai sutiksite kitus žmones, bet infrastruktūra minimali – reikės pasirūpinti viskuo patiems.
Veiklos ant vandens ir prie jo
Aukštaitijoje galimybių netrūksta net tiems, kas nenori tiesiog gulėti paplūdimyje. Žvejyba – viena populiariausių, ypač ankstyvą rytą ar vakarą. Plaukimas SUP lentomis per pastaruosius metus išaugo ženkliai, o baidarių nuoma Aukštaitijoje leidžia tyrinėti ežerus ir upes be nuosavo inventoriaus. Kas mėgsta sausumą, ras pažintinių takų tiesiai nuo ežerų pakrančių – kai kurie vedžioja per pelkynus su medinėmis lieptų sistemomis.
Šeimoms su vaikais verta ieškoti ežerų su lėkštesnėmis pakrantėmis. Ginučių, Ūsiųjų ir Kretuono ežerai pasižymi smėlėtu dugnu ir palaipsniui gilėjančiu vandeniu.
Praktiniai patarimai nakvynei
Stovyklauti Aukštaitijos nacionaliniame parke galima tik tam skirtose vietose. Laukinės stovyklavietės draudžiamos, o baudos nemažos. Oficialios stovyklavietės dažniausiai turi laužavietes, lauko tualetus ir švaraus vandens šaltinius. Kai kurios yra nemokamos, kitos kainuoja kelis eurus už nakvynę.
Jei stovyklavimas ne jūsų stilius, regione veikia nemažai kaimo turizmo sodybų ir svečių namų. Populiariausias vietas rekomenduojama rezervuoti bent mėnesį prieš kelionę, ypač liepos savaitgaliams.
Ko nepamiršti
Aukštaitijoje erkės aktyvios visą vasarą – repelentai ir kūno apžiūra po kiekvienos išvykos būtini. Vanduo ežeruose dažniausiai švaresnis nei Lietuvos viduryje, tačiau gerti be virimo neverta. Ir dar vienas dalykas: mobilusis ryšys kai kuriose pakrantėse gali būti silpnas arba visai nedingti, todėl verta atsisiųsti žemėlapius iš anksto.