Vilniaus rajone statomų ir renovuojamų namų savininkai susiduria su ta pačia situacija: pasirinkimų daug, o objektyvios informacijos, pritaikytos konkrečiam namui, mažai. Kiekvienas tiekėjas rekomenduoja tai, ką parduoda. „Heatfix Servisas”, Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose dirbanti šildymo sistemų įmonė, kasdien mato tų pačių sprendimų pasekmes po penkerių metų – todėl toliau pateikiama tvarka remiasi ne katalogais, o objektų patirtimi.
Pirmas žingsnis: namo šiluminis poreikis, ne įrangos katalogas
Prieš svarstant, koks šildymas geresnis, reikia žinoti vieną skaičių – kiek kilovatų šilumos reikia namui šalčiausią metų savaitę. Šis skaičius priklauso nuo ploto, sienų konstrukcijos, langų, vėdinimo tipo ir klimato zonos.
Vilniaus regionas yra šaltesnis nei pajūris – projektinė lauko temperatūra čia siekia apie -23 °C. Įranga, tinkanti Klaipėdai, Vilniaus rajone gali dirbti ties savo galimybių riba.
Antras žingsnis: kokios temperatūros šilumnešio reikalauja jūsų sistema
Tai lemiantis klausimas, kurį dažniausiai praleidžia. Grindinis šildymas dirba su 30–35 °C. Seni ketaus radiatoriai – su 60–70 °C. Šilumos siurblys pirmuoju atveju bus itin efektyvus, antruoju – nuvils.
Jei name palikti seni radiatoriai, yra trys keliai: keisti juos į didesnio ploto, palikti dujinį katilą arba rinktis hibridinį sprendimą. Nė vienas nėra automatiškai teisingas.
Trečias žingsnis: esamos įrangos būklės įvertinimas
Prieš atsisakant seno katilo verta žinoti jo tikrąją būklę. Matuojamas degimo efektyvumas, tikrinamas šilumokaitis, vertinama, ar įrenginys netaktuoja.
Dėl šios priežasties dujinių katilų remontas neretai atskleidžia visai kitą gedimą, nei įtarė savininkas: skundžiamasi silpnu šildymu, o matavimai parodo, kad katilas sveikas, tik sistema nesubalansuota. Tokiais atvejais investicija į naują įrangą būtų sprendusi neegzistuojančią problemą.
Ketvirtas žingsnis: projektas prieš pirkimą
„Didžiausia klaida, kurią matome objektuose, yra įrangos pirkimas prieš skaičiavimus. Žmogus atsiveža siurblį, o tada ieško, kaip jį prijungti prie sistemos, kuri jam netinka. Teisinga eiga yra atvirkštinė: skaičiavimas, projektas, tada pirkimas”, – sako „Heatfix Servisas” šildymo sistemų specialistas.
Iš esmės šilumos siurblių montavimas yra projektavimo darbas, o ne technikos prisukimas prie sienos: parenkama lauko bloko vieta, apskaičiuojamas buferinio talpyklo poreikis, numatoma kondensato nuvedimo sistema ir elektros galia. Fizinis montavimas – paskutinė ir trumpiausia proceso dalis.
Penktas žingsnis: paleidimas ir derinimas
Sistema, paleista su gamykliniais nustatymais, veiks. Bet ji veiks vidutiniškai. Šildymo kreivės nustatymas, radiatorių balansavimas ir automatikos konfigūracija atliekami po paleidimo, dažnai per pirmąjį šildymo sezoną, matant realius duomenis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šilumos siurblys tikrai veikia esant -20 °C Vilniaus rajone? Taip, šiuolaikiniai oras-vanduo siurbliai veikia iki maždaug -25 °C, tačiau jų efektyvumas tokiomis dienomis krenta. Todėl projektuojant numatomas papildomas šilumos šaltinis arba atitinkama galios atsarga.
Kiek laiko trunka visas procesas nuo skaičiavimų iki veikiančios sistemos? Įprastai nuo dviejų iki keturių savaičių, priklausomai nuo įrangos prieinamumo ir objekto sudėtingumo. Renovacijos atvejais gali užtrukti ilgiau dėl elektros galios didinimo.
Ar galima palikti dujinį katilą kaip atsarginį šaltinį? Galima, ir tai populiarus sprendimas Vilniaus regione. Hibridinė sistema šilumos siurbliu dengia didžiąją sezono dalį, o katilas įsijungia tik šalčiausiomis dienomis.
Kas atsitinka su garantija, jei sistemos neprižiūri? Dauguma gamintojų reikalauja metinės patikros. Jos nesant garantija gali nebegalioti, net jei įranga sumontuota nepriekaištingai.
Jei norite pradėti nuo skaičių, o ne nuo katalogo
Objektyvus sprendimas prasideda nuo namo įvertinimo. „Heatfix Servisas” specialistai Vilniuje ir rajone atlieka esamos sistemos patikrą bei šiluminius skaičiavimus – po jų matomi konkretūs variantai su realiomis eksploatacijos kainomis, o ne su gamintojo lentelės pažadais.
